Svarstyklių dienos

Surastas

2010-10-19T13:44:00.000-07:00

Suradimas įvyko gan seniai, t.y. prieš keturis mėnesius beveik, bet negaliu nepasidžiaugti juo. Taip, pagaliau įsigijau savo automobilį. Išlauktas ir labai gražus, nes MĖLYNAS! Cha ir dar sako, kad automobiliai - didelių vaikų/vyrų žaislai. Šis žaislas ne ką malonesnis man nei jiems. Ir tai yra SAAB 9-3 2.2 turbo dizeliukas. Važinėju ir džiaugiuosi.

Ir žinot ką, buvo verta laukti tuos aštuonis mėnesius, skirtus automobilio paieškoms, nes rezultatas daugiau nei pateisinantis paieškos priemones. Žodžiu lūkesčiai viršyti.

Patarimas ieškantiems automobilio ir neieškantiems itin ekonomiško mašiniuko, bet saugaus, patvaraus, kokybiško, kantraus, patariu rinkti SAAB automobilius. Juk jų pastaruoju metu gausu aplinkui, tad ir eksploatacija nebe tokia ir bauginanti darosi. O važiavimo komfortas vertas kiekvieno cento investuoto į šį puikų automobilį.

Nusipirksi - neapsiriksi1 ;)

2010-09-01T22:29:00.000-07:00

Kaip sunku pradėti darbo dieną darbais, kai žinai, jog šiltas guolis, kuriame prasnaudei pirmąsias minutes oficialios darbo pradžios, užimtas draugo, nesiliaujančio stebinti. Ačiū!

Investicija į ateitį

2010-08-17T08:40:00.000-07:00

Ne paslaptis kad, pastarasis penktadienis buvo 13-oji diena. Šią „magišką“ dieną viena kompanija surengė loteriją, t.y. parduoda savo prekes ir paslaugas už daug mažesnę kainą nei paprastai. Tad sudalyvavau ir aš toje loterijoje.

Laimėjimas tas, kad nusipirkau puikią investiciją į savo žinias, įgūdžių plėtimą bei ateitį. Juk noriu būti viena geriausiu savo srityje, tad negaliu atsilikti nuo beprotiškai kintančios situacijos mūsų šalyje. <šį kartą ne apie krizę, o apie įstatyminę LT bazę>.

Labai tikiuosi, kad neišleidau pinigų vėjais. O ar taip yra, pranešiu vėliau.

P.S. Mano darbdavys vėl ieško darbuotojo (-os) – Buhalterės, geriausia, kad būtų susidūrusi su Europos struktūrinių fondų projektų finansų administravimu.

Silpnumo momentai

2010-04-25T12:06:00.000-07:00

Būna tokių dienų, kai prisikaupia tiek daug klausimų ir patarimo poreikis, kurį gali suteikti tik mama. Taip nutiko ir man šiandien, tik gaila, kad nei atsakymų į klausimus, nei patarimų dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų aš neišgirsiu, nebent pavyktų susapnuot.

Mamyte, aplankyk mane sapne!

Gyvenu jau penkerius metus be vieno iš artimiausių, brangiausių žmonių. Nors ir prisimenu kasdien, tačiau dažnai su šypsena veide, nes prisiminimai dažniausiai šviesūs, padrąsinantys, tačiau kartais to neužtenka. Labiausiai trūksta pokalbių prie arbatos puodelio, besidalinant patirtim, nuotykiais, apsikabinimų ir supratimo iš žvilgsnio...

Atleiskit, nesirašo.

P.S. Ačiū E už supratimą.

Knyga šiandien

2010-04-21T08:25:00.000-07:00

Skaitau knygą Nora Roberts „Vidurdienis“. Ligos pataluose/rūbuose susisiautus visai smagu paskaitinėt prie arbatos/kavos puodelio ir dar namuose kvepiantis obuolių pyragas su cinamonu apibarstytas balto šokolado ir kokoso drožlėmis. Šį knyga taip užvaldžius mane, kad nesinori jos paleisti, ypač dabar kai tokia įtampa (3 knygos dalis).

Na taip, yra ir dar viena priežastis: pažadėjau draugei duot ją skaityt, o JI knygas skaito N kartų greičiau nei aš, tad reikia stengtis ;) Aš spėsiu – PAŽADU!

Diena kai sergu

2010-04-20T07:49:00.000-07:00

Atėjo diena kada aš susirgus paprašiau gydytojos nedarbingumo pažymėjimo. Juk anksčiau nors ir sirgau, vis tiek ėjau į darbą su varvančia nosim, skaudančia galva ir gerkle.

Šį kartą manau pasielgiau protingiau, nes:

Neužkrėsiu kolegų;
Pasveiksiu pati kaip dera;
Pasitvarkysiu naminius rūpestėlius;
Paskaitysiu knygą vakarais (apie ką svajoju, kad būtų dažniau nei yra dabar)
Kt.

O ką aš veikiu kai sergu.

Išgulėjau vakar lovoj nuo 16 val. iki šiandien ryto ir daugiau gulėt nebegaliu, na nebent būtų kompiuteris nešiojamas, juk stacionaraus neįsitempsiu į lovą, tai būtų galima kaip nors.

Ta proga šiandien iškepiau žuvies pietums, pyragą desertui, paskaičiau knygą. Rodos nieko gero, bet visai buvo smagu ir nemažai kaip ligoniukui.

Reiktų sėst prie mokslų, bet ...

Akupunktūra

2010-02-16T09:05:00.000-08:00

Daugelis šiandieniame pasaulyje skundžiasi nugaros skausmais, nuotaikos neigiamumu, intensyviu sapnavimu, kuris vargina ir neleidžia pailsėti bemiegant. Ne išimtis ir aš.

Šiandien lankiausi pas rytų medicinos gydytoją. Maniau, kad pasikalbėsim apie tai, kas man yra, kuo skundžiuosi, kuo negaluoju. Kalbėjomės pusantros valandos, apie 80 procentų pokalbio dėsčiau savo bėdas, o 20 proc. gydytojas Dainius reziumavo bei padėjo dar pasakyt, kas negerai, ko negalvojau esant blogai. Gal ne nemaniau, bet susitaikiau, kad taip turi būt.

Visada galvojau kokia aš super dėl savo lankstumo bei sąnarių paslankumo, tačiau medicininiu organizmo požiūriu nieko gero. Toks ir organizmas, kūnas visas paslankus ir netvirtas (tik negalvokit, kad pas mane raumenų nėra). Stuburas vietoj S formos tiesus kaip styga, lygiai tas pats ir su kaklu, žodžiu prasta amortizacija ir apkrova apatinei stuburo daliai. Štai jums ir skausmai. Taip pat sėdim labai blogai, reikėtų sėdėti ant nuožulnių kėdžių ir nesiremti į atlošą, nes atsirėmus mes visai stuburui nepadedam, o kaip tik apkrauname jį ir traumuojam.

Taip pat netvirtai laikosi ir mano organai, kurie nesulaiko ką turėtų sulaikyt, pvz. skrandžio turinys mano vaikšto kaip nori ir kur nori – aukštyn žemyn. Visas toks nenormalumas dirgina mano vargšelę diafragmą ir žagsiu.

Dainius sakė, kad mano žagsėjimą bus galimą bent jau maksimaliai sumažint, o dėl stuburo teks ir pačiai pasistengt sėdėjimo klausimu bei tam tikrų pratimų atlikimu, juk reikia tvirtint organizmą J

Žodžiu priėmiau pirmąjį akupunktūros seansą. Visai nebaisu ir gan įdomu matyti kaip adatėlės stovi odoje ir šiek tiek dreba pagal kvėpavimą ar energijos tekėjimą. Šito dar nežinau, bet tikrai išsiaiškinsiu ir aprašysiu.

Dar vieną tokį įdomų dalyką pasakė apie emocijas, bet apie tai kitą kartą. Laukite tęsinio.

Be cenzūros

2010-02-15T14:08:00.000-08:00

Šiandien vakare turėjau svečių. Jau antrą vakarą pas mane apsilanko draugė. Valio!!! Juk ji taip retai užsuka pas mane, būna paprastai atvirkščiai. Štai jai ir atsakymas, kodėl dabar aš vengiu važiuot pas ją. Na dar ir tas, kad baisu užklimpti grįžus ir nepriparkuoti tinkamai automobilio, juk jis dabar ir taip sniego apkasuose stovi. Nors visai smagu pastumdyt va prieš miega, sako sportas gerai. Ane? :)

Miegosiu kaip kūdikis ;)

Na bet aš ne apie tai. O apie tai, kad paklausiau, ar ji savo mamai (kuri irgi buhalterė) perdavė žinutę dėl PSD nuo ligos. Gavau atsakymą: "BBD man ant jūsų PSD" (visai skambiai skamba)

Apie šukes

2010-02-15T05:16:00.000-08:00

Gimimo dienos proga gavau dovanų puodelį, kuri galima kaitinti iš apačios, žodžiu nebijantį karščio. Tapo vienu mėgiamiausiu puodeliu geriant arbatą (nes kavai yra kitas). Ir kaip Jums atrodo, ruošiantis daryti jau n-tąjį puodelį arbatos šiandien jis man iškrito iš rankų ir... ir sudužo L

Hmm.. ar dabar arbata bus tokia pat skani kaip ir buvo?

Geriu iš kito puodelio ir ne tokia ji.. rodos nesąmonė kokia, ar nuo puodelio gali priklausyti arbatos skonis. Priklauso, nes jis ne toks mielas laikyti rankose, ne tokiu pločiu arbata subėga ir kiti dalykai kurie susiję su BŪTENT TUO puodeliu.

Na bet paguodžiau save populiaria liaudies išmintim, kad „šukės laimę neša“. Pažiūrėsim kokią laimę jos man atneš.

Beje, besklaidant internetinius skaitalus užsimaniau fondiu, o dar galima ne tik sūrio visokius mirkalus daryt, bet ir pvz. apelsinų ir šokolado fondiu. Super skaniai skamba. Noriu.

Pliusai

2010-02-04T10:59:00.000-08:00

Gan neseniai turėjau vieną draugystę, kuri greitai prasidėjusi, galima sakyti, taip pat greitai ir baigėsi. Tačiau ir iš tokios draugystės gavau naudos. Kokios? Labai paprastos, bet labai naudingos: išmokau valytis dantis su šiltu vandeniu, o ne šaltu, kaip dariau anksčiau.

Ačiū Tau V.B. ;)

Vakaro šedevras – įdarytos paprikos

2010-02-04T10:07:00.000-08:00

Vieną darbo dieną per pietus su kolegėm kažką pliurpėm apie maisto derinimą ir buvo paminėta tokia daržovė kaip paprika ir taip mintyse užsimaniau įdarytos paprikos, kad ji vakarienei garavo mano lėkštėje.

O tam man prireikė paprikos, maltos mėsos, svogūno, česnako, morkos, pievagrybių, lydyto sūrio ir konservuotų špinatų su prieskoniais.

Pirmiausia pakepinau ant sausos keptuvės supjaustytus pievagrybius, sudėjau kepti kartu tarkuotas morkas, bei postambiai sukapotą česnaką. Kai pakepė šios daržovytės prieskoninės, galima sakyt taip, sudėjau faršą, prieš tai sumaišius jį su man patinkančiais prieskoniais (maltos mėsos rinkinys, raudonosios saldžiosios paprikos ir meksikietiški prieskoniai, malti pipirai), pakepus šiek tiek visam turiniui įkračiau ir konservuotų špinatų, išmaišiau, kad viskas tolygiai pasiskirstytų. Visa tūrinį sudėjau į per pusę perpjautas paprikas ant kurių uždėjau žiedais pjaustytus svogūnus ir užbarsčiau lydytu tarkuotu sūrių. Viskas buvo pašauta į 150 laipsnių įkaitintą orkaitę tol, kol apsilydė sūris ir šiek tiek paskrudo.

Skanaus! (Procesas - nuotraukose)

P.S. dar buvo galima užbarstyti krapu ant sūrio, tuomet suteikiamas pikantiškai skanus kvapas ir skonis.

P.P.S. Nežinau ar labai sveika, bet nieko nederinamo rodos nėra ;)

Sesijos džiaugsmai

2010-02-01T12:52:00.000-08:00

Visai netikėtai paskambinus į pavakare savo mylimam profesoriui katedros vedėjui dėl paskutiniojo parašo mano suvestinėje, sužinau, kad turiu 50 min, kitaip gausiu skolą. O man dar reikia namo suvestinės pasiimt.

SPĖJAU!!! Nepaisant slidaus kelio ir mašinų judančių vėžlišku greičiu.

Ir negana to, dar gavau mano galva puikų įvertinimą. Esu įsitikinusi, kad šiam įvertinimui įtakos turėjo mano pateiktas kursinis darbas, prie kurio labai daug prisidėjo draugas V. ir tėtis versdamas iš rusų kalbos mokslinę literatūrą.

Tad dideliai ačiū jiems ir sveikinu save su puikia sesijos pabaiga.

Rekomendacija

2010-01-30T13:49:00.000-08:00

Pastaruoju metu ekspromtų pasitaiko ne taip ir retai.

Skambutis apie 15 val., aš darbe.

„Labas, ką veiki šiandien vakare 18 val.? Nežinai? Turiu du laisvus bilietus į Kauno valstybinį dramos teatrą, spektaklį „Tolima šalis“, nori?“

Mąstau, atsisuku į kolegę ir sakau: „Ką darom?“

Išgirstu atsakymą, pilną užsidegimo ir energijos: „Varom!“

Vadinasi „VAROM“

Ir žinot ką? Varykit ir Jūs, rekomenduoju. Spektaklis ne iš lengvųjų, tačiau tikrai vertas dėmesio. Aktorių sąstatas puikiai parinktas. Nors truko apie 3 val., bet nesigailėjau nei vienos minutės. Daugiau informacijos apie jį, galite rasti paspaudę čia.

Auditas (tęsinys)

2010-01-30T13:38:00.000-08:00

Ačiū, auditas praėjo neprastai, na dar ne visai praėjo, bet kol kas atgarsiai negąsdina. Bus gerai.

BET.. esu studentė ir sesija kaip ir baigės, o mano semestro suvestinėje trūksta dar vieno parašo. Juk nuoširdžiai tikėjau ir buvau įsitikinusi, kad sesija vyks dar visą kitą savaitę. Klydau. Belieka tikėtis, kad bus sesijos pratęsimas ir negausiu skolos per savo žioplumą ;)

...ir auditą.

Iš praeities

2010-01-30T13:32:00.000-08:00

Kažkada, rodos, taip seniai seniai lankiau tokį užsiėmimą kaip sportinė aerobika. Ir varžybose tekdavo dalyvaut... Ot geri laikai buvo. Straksėdavom po salę ir jausdavomės labai super sportininkės ;) :))

Šiandien visai netikėtai gavau pasiūlymą iš vieno draugo apsilankyt šokių varžybose „Streetdance 2010“ (atrodo taip vadinasi ar bent jau panašiai).

Sėdėjau, žiūrėjau į tuos vaikus ir taip gražu.. Aišku daug bumbėjau dėl padarytų klaidų, nesinchrono, technikos trūkumo ir choreografiško chaoso, bet bendrai vertinant galima dėt +. Buvo keletas pasirodymų, kuriuos mielai pažiūrėčiau dar ir dar ir dar kartą. Matyt jie išsiskyrė tiek savo kokybe, tiek minties išdirbimu.

Bet ką norėjau pasakyt, kad savo vaikus (tikiuosi, kad turėsiu tokių kada nors) tikrai leisiu jei nešokt, tai užsiimt kokia kitokia užklasine veikla tai tikrai. Juk toks super jausmas kada dalyvauji varžybose ir gali džiaugtis, jei ne pergale, tai bent jau pačiu faktu.

Auditas

2010-01-25T13:02:00.000-08:00

AAAAAaaa, baisusis auditas.

Rytoj atkeliauja auditoriai iš Lietuvos sostinės – Vilniaus. Tikrins ką pridirbai per keturis mėnesius. Oi oi oij.. iš vieno streso išbrendi, štai ir kitas pasitinka..

Ne ne ne, nestresuoju taip baisiai, tik įdomu, ką pasakys, patars. Laukit žinių apie Birutės darbinį nuotykį.

Tobula santuoka: širdies anatomija

2010-01-22T14:45:00.000-08:00

Prieš porą dienų buvau KTU Teatre. Stebėjau pavadinime nurodytą spektaklį. Pamačiau ir noriu nueiti dar kartą..
Nuotraukoje akimirka iš spektalio.
Rekomenduoju!

Laukite tęsinio....

Paieškomas

2010-01-22T14:25:00.000-08:00

Užsimanė kartą mergaitė automobilio. Žinia, viskas turi ribas, norai bei ištekliai tiems norams išpildyti taip pat.

Niekada nemaniau, kad atrasti patinkantį, tinkantį ir už tinkamą kainą automobilį bus taip sudėtinga. Jausmas tarsi automobilio pirkimas būtų vienas sudėtingiausių gyvenime klausimų. Ieškau ne savaitę ir ne dvi. Ir ką? Ogi nieko. Nors galiu pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo daugiau įvairiausių parduodamų automobilių skelbimų atsiranda kas dieną. Vadinasi ir pasirinkimas didėja, o svarbiausia - KAINOS krenta!

Kur man skirtasis mašiniukas?

P.S. Tikiuosi, kad mano pasatukas neįsižeis ;)

Sapnas

2010-01-04T11:45:00.000-08:00

Pastarosiomis naktimis sapnuoju daug ir tikroviškai. Nežiūrėjau nei vieno sapno reikšmės sapnininke. Ir nereikia. Tik paskutinės nakties mane išmušė kiek iš vėžių. Kodėl? Nes jame mano elgesys ne toks, kaip pasielgčiau iš tiesų. Tam poelgiui reikia daug drąsos, paminti savo jausmus ir vertybes.

Ar atsuktum nugarą Tau brangiam ir reikalingam žmogui, vien tam, kad įsitikintum savo reikalingumu Jam?

Sninga. Noriu pasivaikščioti senamiesčio gatvėm...

Ačiū ir atleiskit

2010-01-02T14:25:00.000-08:00

Atėjo suvokimas - netikėtai, nelauktai, neieškotai. Suvokimas apie tai, kad mane supa tiek ir tokių žmonių, kuriais ne kiekvienas gali pasigirti.

Noriu ištarti didžiulį ačiū visiems, už tai, kad mane stebina savo „Labas, džiaugsmingų šventų Kalėdų..“, savo apsilankymu pyrago valgymui maždaug po metų, savo rūpesčiu dėl mano streikuojančios sveikatos, savo nuolatine pagalba mokslo klausimais, savo „Labas, kaip nuotaikos šiandien?..“, savo nuolatiniu buvimu šalia, savo supratimu ir palaikymu, savo pamokymais ir patarimais, savo nuoširdžiu rūpesčiu dėl visko, kas susiję su manim.

Dabar ir toliau jaučiuosi tvirčiau žinodama, kad Jus esat, nors aš pati Jus dažnai pamirštu, pamirštu nors ir trumpam, nelaukiu ir nesitikiu to, ką iškrečiat teigiamo (o tai būna ne taip ir retai).

Atleisit man, netobulai žemaitei?

Pyragas

2009-12-30T13:21:00.000-08:00

Iškepiau pyragą, antras per pastarąsias tris dienas. Mhm, pakvaišus pana.. o aš manau, kad visai ne, nes taip yra dėl to, kad turiu visokių kitų darbų, kurie man ne visai malonūs. Tad kviečiu visus pyrago valgymui ir kavos puodelio, kurios pasirinkimas švenčių bei mano gerbiamų ir kai kurių net sakyčiau mylimų klientų dėka pastebimai prasiplėtė (cha, beveik kaip kavinukėj).

Beje, šis pyragas maišytas ir keptas prie romantiškos garų surinktuvo šviesos. Kaimynai matyt iš gretimo namo pamanė, kad šitokiu būdu taupau elektrą, tačiau garų surinktuvo šviesa daug jaukesnė nei virtuvės pagrindinio šviestuvo šviečiama.

Mmm... jis dar ypatingas tuo, kad jame yra sudėti graikiški riešutai bei džiovintos slyvos ir abrikosai, paišmirkyti brendyje. Brendis suteikia puikų prieskonį, bet patamsina pyrago spalvą.

Kas išdrįsit paragaut?

Panašumai

2009-12-30T13:05:00.000-08:00

„<..., kad gyvenimas beveik visuomet duoda antrą šansą.

Kitas dalykas, ar tu norėsi juo pasinaudoti...>“ Citata iš Anatolij Toss „Amerikietiška istorija“.

Knyga taikanti į dabartinį mano gyvenimo tarpsnį, tik tai, kas sudėta joje ir trunka apie aštuonerius metus, manajame sutelpa į porą mėnesių.

Įtampos, bemiegių naktų, primygtinio ėjimo tolyn dozė garantuota...

Smalsu? Paskaityk. Padiskutuosim.

???

2009-12-27T11:27:00.000-08:00

Kiek kainuoja trys savaitės laimės?

Sąžiningi žmonės, ar kalėdinis gerumas?

2009-12-14T14:45:00.000-08:00

Aplinkui atsiranda vis daugiau žmonių artėjant metams į pabaigą, kurie primena man, kad jie skolingi tai šį, tai aną..

Klausimas kodėl? Ar dėl to, kad labai jau sąžiningi matote beesantys, ar dėl to, kad prietaringi, juk sako iki Naujųjų Metų reikia visas skolas grąžinti, ar dėl to, kad kalėdinis gerumas neaplenkia jų ir nori sutikt šventes su puikiomis nuotaikomis ir jokia našta neslegiančia pečių.

Mielieji, palengvėkit! chi

PMS pavojai

2009-12-13T07:16:00.000-08:00

Ir kam moteriai PMS?

Juk per šį laikotarpį bene labiausiai kenčia artimiausi žmonės, supantys mus, moteris. Be to, pasekmės mūsų neaplenkia. Tiek daug prikalbame, tiek daug prisakome, tiek DAUG prisigalvojame, kas neleidžia ramiai gyventi.. Ne ne ne, juk tada kaip tik reikalingos intrigos, priekabiai. Ir dėl KO? Hmm... geras klausimas, bet atsakymo nėra ir tuomet belieka teisintis: „Man PMS“.

Nesuprantu kai kurių savo poelgių, juk pati griežtai sakydavau (galima sakyt net drausdavau) savo draugei rašyti/sakyti vienokius ar kitokius dalykus. Juk sveiku protu suvokiama, kad tai nenormalu. Ir štai – POKŠTAS – pati pasielgiu taip pat kvailai.

Geriausias vaistas šioms nesąmonėms gydyti – atviras pokalbis.

Kalbėkite.

Proveržis

2009-12-09T13:16:00.000-08:00

Laiminga!

Pagaliau drąsiai tai galiu iššaukti: AŠ ESU LAIMINGA! Gal dėl to ir įrašų atnaujinimas dingęs iš eterio, juk itin džiugiais dalykais nelinkusi dalintis taip viešai. O šiuo metu kaip tik tai ir darau, t.y. džiaugiuosi savo laime ir bijau ją išbarstyti, išdalinti kiekvienam po truputį.. Būsiu savanaude ir pasiliksiu tą laimę dviems.. Taip taip taip, trupiniais pasidalinsiu ir su man brangiais žmonėmis, bet tai ne tas pats.

Laiminga!

Ekstazė

2009-11-22T12:47:00.000-08:00

Pati savim stebiuosi, kiek nedaug man reikia, kad sėdėčiau viena ir šypsočiausi. Šypsočiausi be galo nuoširdžia ir plačia šypsena, tarsi ne aš, bet kažkas viduj šypsotųsi.

Gera.

Užteko, kad patikau.

Nusimato puiki savaitė. Ir nereikia verkšlenti dėl to, kad nežinai, kada kitą kartą teks gyvai bendrauti. Reikia džiaugtis ir džiaugiuosi tuo, kas šį vakarą nutiko.

Net mintys nesidėsto.

Kava

2009-11-22T04:06:00.000-08:00

Nors man kava ir nerekomenduojama, bet išerzinta ir visokia sudirgusi nuo laukimo nusprendžiau pasdaryti taip viliojantį kavos puodelį ir su malonumu išgerti gurkšnojant mažais gurkšniukais. Ir kaip jums atrodo, pusę puodelio išpyliau, nes kavos skonis toks, kad nelabai įmanoma ją gert (na gerai jau gerai, įmanoma, bet neskanu!!!). tad kava nepadėjo, bet guodžia tai, jog vakare pas draugę gausiu nuostabios kavos ir žinoma pokalbį prie jos, nekantrauju.

Vakare, laukiu Tavęs!

P.S. Koks nuostabus iš tikro atradimas yra kava. Ji taip papildo pokalbį suteikdama jam kvapą, skonį, šilumą ir net emocinius išgyvenimus.

Kambarys

2009-11-21T14:09:00.000-08:00

Šiandien perstumdžiau baldus. Draugai puikiai žino, kad tai visiškai normalus man pasitaikantis reiškinys.

Reikia nepamiršti, kad jau išvežiau brolio lovą ir rašomąjį stalą, tai kaip ir turėjo padaugėti vietos, bet mano poreikiams vistiek per maža...

Nepaisant mano poreikio erdvei, šį baldų perstumdymą vertinu kaip puikiai pavykųsi:

Pirma, kambarys atrodo tvarkingas (nebepanašus į sandėlį), daug jaukesnis nei buvo prieš tai, visiškai patogus priėjimas prie spintos ir net man patinka dabar (gal nebebumbėsiu, kad gyvenu sandėly ;) ), tik kažin kiek ilgai.
Antra, atsirado noras dirbti ir mažinti jau gerokai prisipildžiusį darbų sąrašą.
Trečia, neapsiėjau be atradimų. Atradau vieno draugo rašytą laišką prieš keletą metų. Labai dvejojau skaityti ar ne, nes labai jau ilgas. Perskaičiau. Ir žinot ką? Laiškai rašyti ranka toks gėris, kad juos galima paimti ir skaityti dar ir dar ir dar kartą ir dar kartą jei tik norisi (ir nereikia čia jokių kablelių). Perskaičius tą laišką apėmė noras atrašyti, nesvarbu, kad situacija gerokai pasikeitųsi. Pamenu tiek, kad pirmą kartą skaitydama tą laišką viską, kas jame parašyta, vertinau visiškai kitaip. Negalima išmesti laiškų, jie visada turi vertę, visada pakiša atsakymą į klausimą, tik reikia tinkamu laiku jį perksiatyti dar kartą.
Ketvirta, atsisveikinau su daug pliušinių žaislų (turiu/-ėjau aistrą pliušiniams žaislams), kurie tūnojo lentynoje tvarkingai sudėlioti vienas šalia kito. Dabar jie gyvena spintoje, maiše, taip pat visi kartu, ir laukia savo naujų namų, naujos gyvenamosios vietos. Ne, neatsisveikinau su visais, pasilikau kelis, t.y. tris ir visi jie šuns pavidalo. Prie žaislų galiu priskirti ir visas žaislines statulėles, jos taip pat sėkmingai pasiekė retai atveriamos spintos lentynas. Keista, bet jaučiuosi tarsi išsižadėjusi vaikystės, na tą nerūpestingumą, kuris keliauja kartu su spalvingais žaislais. Nėra žaislų – sveikas rūpestingasis pasauli!

Tinginystė

2009-11-16T12:33:00.000-08:00

Reikia išsinerti iš savo miego aprangos ir užsitraukti apranga, kuria važiuosiu pas draugę pietų. Tiesą pasakius baisiausiai tingiu. Žinau, kad prisikaupę gausybė darbų, kuriuos privalu atlikti. Keista net tai, kad neatsiranda pašalinių darbų tam, kad tik nereiktų atlikti pirminių..

Na nors tingėti nesitingi, bet kad erzina tas jausmas, tai tikrai.

Prevencija

2009-11-07T04:46:00.000-08:00

Kaip žinia, buhalterių sėdimas darbas. Tokioms darbo sąlygoms esant nugaros raumenys nedirba, vadinasi silpsta ir paskui nelaiko tiesios nugaros. Taip nutiko ir man. Sėdint vis dažniau pagaunu save susirietusią į klaustuką. Tad nutariau, kad reikia ko nors imtis. Bet ko?

Prisiminiau dar kadaise pasakotą mamytės pasakojimą, kaip ji stovėdavo prie spintos po valandą ar dvi pas tetą.

Tad tiesios nugaros ir taisyklingos laikysenos receptas

Reikalinga:

Tiesi spinta arba siena;
Knyga;
Žmogus nenorintis būti kuprotas.

Instrukcija:

Atistojama nugara į sieną arba spintą. Turi sieną liesti šie taškai: kulnai, blauzdos, sėdmenys, mentys su pečiais vienoje linijoje (pečių kraštai kiek įmanoma daugiau prigludę prie sienos) ir pakaušis. Knyga turi būti uždėta ant galvos kad nenukristų.

Taip stovėti reikėtų pradėti nuo trumpų laiko tarpų, pvz. nuo 10 min. Ir kas kart vis ilginti laiko tarpą.

P.S. patikėkit manim, daugiausia darbo turi blauzdos ir nugaros apačia. Ir nėra taip paprasta kaip atrodo, bet veiksminga.

Likimo ironija

2009-11-04T23:34:00.000-08:00

Vieną džiaugsmą ir laimę davęs, būtinai turi kažką atimti. Juk kaip ir buhalterijoj, turi būti balansas..

Likimas ar sėkmė?

2009-11-03T10:08:00.000-08:00

Puikios naujienos darbo laikui artėjant prie pabaigos.

Susirinkimas darbe. Aptariami keletas aktualių klausimų, naujienų ir vienas iš jų rytoj vyksiantis seminaras apie darbo sutartis, darbo užmokesti, jo apskaičiavimo būdus ir subtilybes. Klausimų daug ir gana dažnai kyla šioje srityje, kai žmonės dirba nenormaliomis valandomis ir grafiku.

Reikėjo nuspręsti, kas keliauja į seminarą, nes jis mokamas ir darbovietė siunčia TIK vieną darbuotoją. Tad neišdrįsus nei vienam pasisiūlyti, nors norinčių ir galinčių buvom trys, buvo traukiami burtai. Taip, norėjau ir tebenoriu į tokį seminarą. Nusimato įtemptas darbas, nuo 10:00 iki 17:30. Ir spėkit kam šypsosi likimas? TAIP, taip, taip, jis šypsosi man. Tad skubu ruoštis seminarui ir formuluoti krūvas klausimų, kurių turiu prikauptą pilną krūvelę popieriukų!

Lietuviškų močiučių gyvenimo būdas

2009-10-26T13:52:00.000-07:00

Kaip pasitinkame rytą, dažnai tokai būna ir diena.

Šiandien. Pirmadienis. Vietoj rytinio „Labas rytas“ prieš sėdant už savo iki kaulų smegenų pažįstamo VW Passat vairo iš kiemo močiutės sulaukiau priekaištų krūvos ir dar daugiau burbuliavimo, kuris buvo vos girdimas jai nuėjus. Močiutėlei buvo „per maža“ vietos praeiti, nors sveria matyt ne ką daugiau nei aš. Jau jai artėjant iš karto supratau, kad sulauksiu pamokos apie automobilių parkavimą, trukdymą pėstiesiems. Lengva JUMS pėstiesiems neturint problemos su "prisiparkavimu"..

Taip, prisipažįstu, automobilis stovėjo užvarytas ant dalies šaligatvio, nes kita vieta buvo pievos pelkėje, į kurią įvažiavus užklimpčiau iškart.

Pats didžiausias privalumas važiuojant nuosavu transportu - ne patogumas, ne greitis ir net ne šiluma žiemą, o tai, kad nereikia klausytis močiučių ir diedukų skundų mūsų valstybės pareigūnais, pensijų ir mokesčių neadekvačiais dydžiais ir dar bala žino kokiais blogais dalykais, kurių net nepastebėtum, jei ne mūsų įžvalgūs senoliai.

Tad neduok Dieve ir man tokios burbuliuojančios senatvės. Reikia išsiburbuliuoti dabar, kad senatvėj netektų. ;) cha cha.

Klausimas

2009-10-26T13:32:00.001-07:00

Ir kodėl žmogus kartais jautiesi bukai tuščias? Tarsi be vertybių, be moralės, be atsakomybės. Tiesiog esi.

(Ne)Draugą nelaimėje pažinsi

2009-10-26T13:17:00.000-07:00

Priešistorė. Prieš keletą metų susipažinau su vienu žmogumi, kurio nuomonė domino tam tikrais klausimais. Kodėl? Todėl, kad buvo kitokia nei šabloniška, dažnai visuomenės priimta. Po keleto metų bendravimo internetu susipažinom gyvai. Iš jo gavau masažų „kursą“. Fantastiškai daro masažus! (teigia, kad mėgėjas) Žinoma, per praktiką ir pati pramokau.

Šiuo metu turiu gana įtemptą tvarkaraštį darbų, kuris ne tik fiziškai vargina, bet ir protiškai (vis dėlto buhalterija ne vien popieriukų kilnojimas ir dar vakarais užklumpančios magistro studijos...). Nuovargis daro savo ir tai atsiliepė mano nugarytei bei kaklui. Jie tarsi surambėję ir nelankstūs. Prisiminiau, kad turiu žmogų, kurio galiu paprašyti paslaugos – masažo. Ir ką aš sau galvojau, ėmė ir pasakė: „Tingiu aš.“

Tad toliau sėdžiu su maudžiančia nugara ir kaklu. Reikia kokios alternatyvos, pvz. mankštos.

Kraustynės

2009-10-18T07:55:00.000-07:00

Grįžus sekmadienio vėlyvą vakarą staiga sužinau, kad brolis išsikraustė gyventi kitur. Užplūdę jausmai:

v „Valio!!! Turėsiu taip ilgai lauktą ir išsvajotą SAVO kambarį!“

v „Ei, o su kuo ginčysiuos dėl dulkių siurbimo, šiukšlių išnešimo, ne ten padėto daikto ir pan.?“

Tiesą pasakius nustebino mane pačia mano savijauta. Pirmiausia užplūdo džiaugsmas, kuris truko gal kiek mažiau nei pusę minutės. Vėlesnieji tarsi po kokio lengvo šoko. Tokia savijauta privedė prie rankų drebėjimo, apetito praradimo. Nutariau išsimaudyti ir taip viską sudėlioti į vietas. Ar pavyko? Dalinai taip.

Raminanti mintis tą, jog anksčiau ar vėliau taip turėjo nutikti, tik klausimas ar patyliukais, nieko nesakant, o tik imant ir padarant savo. Toks jau tas mano brolis ir nieko čia nepakeisi, o ir nenoriu, ir nereikia keisti.

Po išsikraustymo praėjo savaitė. Taip, ilgiuosi vakarinių pašnekesių, pasvarstymų, bet yra kitokių pliusų: nuolat tvarkingi namai (turbūt didžiausias pliusas), nebeliko erzinančios besikartojančios muzikos, tėtis grįžta prie buto pertvarkymo idėjos, kuria gyvenau pusę metų. Žodžiu viskas tik į gerą.

Santykiai? Išsikraustymas tik į gerą. Susisiekiam gal ir retai, bet pokalbiai būna tikrai nuoširdūs ir šilti, nebeliko trinties dėl nepadarytų darbų, neliko paviršutiniškų bėdų, kurios tik erzino.

Pokyčiai gyvenime, nesvarbu kokie jie bebūtų, tik į naudą. Kaskart vis pamokantys ir parodantys, kad ir kitaip gali būti gerai.

P.S. tik dar norisi/reikia išvežti keletą baldų ir tada būsiu visai visai laiminga. Kartais tiek nedaug trūksta iki pilnos laimės... bet čia jau kita tema ;)

Norvegų giria

2009-10-18T02:17:00.000-07:00

Šiandien ryte baigiau skaityti knygą „Norvegų giria“ Haruki Murakami. Ši knyga bestseleris, išgirta ir skaitoma daugelyje pasaulio šalių.

Paprastai rekomenduoti knygą prašau draugės, kuri jų perskaičiusi gyvą galybę, bet šią man grūste įgrūdo kita, teigdama, kad knyga tikrai verta dėmesio. Ar tikrai taip? Hmm.. turbūt ne man. Šioje knygoje piešiami vaizdai nepriimtini man, tad ir knyga tarsi stūmė mane nuo jos beskaitant. Aprašomi veikėjai gal kiek ir primena šiuolaikinį gyvenimą, bet man kaip daugiau mažiau konservatyvių pažiūrų gyventojai nepatiko.

O gal tai ne konservatizmas, o gražiom spalvom nupieštas pasaulio įsivaizdavimas...?

Paslaugų sektorius

2009-10-15T13:17:00.000-07:00

Prieš keletą dienų teko susidurti su ne itin maloniu aptarnavimu. Prireikė žemės pašto paslaugų (norėjau išsiųsti laišką į Švediją draugei), tačiau mane pasitiko susiraukusi pašto darbuotoja, man pabandžius atidaryti užrakintas duris, kuri pasipūtėliškai piktai išrėkė: "Paštas pirmadieniais nedirba!!!" (Pagalvojau, tai ko sėdi ji jame, jei jis nedirba??) Tarsi būtų koks muziejus, kad pirmadieniais nedirbtų...
Daugiau to pašto skyriaus paslaugomis nesinaudosiu. O taip tikėjausi, kad visi stengiasi išsaugoti savo darbo vietas dirbdami taip, kad visi būtų patenkinti, bet pasirodo ne.

Šildymo sezonas

2009-10-10T02:11:00.000-07:00

   Valiooooo!!! Pagaliau darbe pradėtas šildymo sezonas (nežinia kiek tai atsilieps įmonės kišenei, bet mano sveikatai ir pirštukams tikrai į naudą).
   Žinote, net klientai juokdavosi atėję ir pamatę mane su pirštinėm sėdint, apsimuturiavusią megztukais ir vilnoniais paltukais :) Vienas klientas (beje, mano mylimiausias) sakė atnešiąs ir šildytuvą, kad tik man šalta nebūtų. Matot koks jis nuostabus!!!
   Gyvensim šiltai, be pirštinių darbe ir be paltų.

Kur dingo arbata?

2009-10-08T12:30:00.000-07:00

Draugai mane žino kaip arbatos fanatikę ir dovanodami puodelius, ant kurių užrašai "coffee" baisiausiai gailisi, nieko tokio, juk aš ir kavą labai mėgstu, tik nelabai man jos galima. Na bet ne apie tai.
Nutiko gan keistas dalykas. Jau kelinta diena, grįžus namo nebesidarau arbatos ir visiškai jos nesinori.

Nidos šauksmas

2009-10-08T12:09:00.000-07:00

Kas išdrįstų pasakyt, kad Nida negerai? Ten tiek gėrio, kad, rodos, užtenka pasisemti jo keletui mėnesių. Štai kodėl man vis norisi ir norisi grįžt ten, į tą mažyti rojaus kampelį.. o kur dar karštas vynas ir kaljanas kopose (žinau, žinau, negalima, bet...).

Kas kartu į Nidą?

Žirklių malonumai

2009-10-07T14:17:00.001-07:00

      Gan drąsiai galiu teigti, kad moteriai apsilankymas kirpykloje panaši terapija kaip ir apsilankymas rūbų parduotuvėje. Iš kirpykos išeini tarsi naujas žmogus, su naujom mintim, idėjom ir svajom, su dar tvirtesniu pasiryžimu nuversti kalnus.
      Juk jautiesi dar labiau pasitikinti savimi! O dar kai turi toookį super kirpėją Juozą (truputis reklamos, kai kuriom savaitės dienom, jis dirba "Grožio karalystėj" Šilainiuose, Kaune), kuriam drąsiai gali patikėti savo plaukus ir nebijoti, kad išeisi iš kirpyklos kaip koks karpinys iškirptas pagal trafaretą.

    Tad moterie, jautiesi nekaip? Kirpykla laukia Tavęs.

...

2009-10-04T04:26:00.000-07:00

Kai tėtis pats svarbiausias iš visų, nesvarbu kiek Tau metu, šešeri, kada norisi žaisti, penkiolika, kada reikalingas supratimas ir palaikymas brendimo laikotarpiu, ar dvidešimt treji, kada laikas pačiam atsistot ant kojų... ir matai, kad pats svarbiausias žmogus pyksta, tik negali niekaip suprasti kodėl... ir nesako. Ar dėl to, kad parneštos vištienos neiškepei, dulkių nenuvalei nuo televizoriaus ekrano..? Ir tada ateina dar baisesnė mintis, kad pradedi trukdyti gyventi.
Atėjo laikas išeiti.

Pasisveikinimas

2009-10-03T14:39:00.001-07:00

Sveiki mano blog'o skaitytojai!!!