Na štai! Sugrįžau po daugiau nei poros metų.
Atsirado automobilis, atsirado noras kuo daugiau visur lėkti ir būti, tik ne namuose prie kompiuterio ekrano.
Prisipažinsiu, prieš metus buvau pradėjusi rašyti įrašą, tačiau taip ir nepatalpinau.
O vis dėlto rašyti tikrai buvo apie ką...
Tad trumpai:
1. Ištekėjau. (Ištekėjau už nuostabaus vyro (kitaip nebūčiau tekėjusi), kuris atitinka daugumą mano lūkesčių, kurio iki galo neperpratau, bet tai ir žavi, nenuobodu, kaskart nauja).
2. Susilaukėm dukrytės, nuostabios mažos mergytės, kuri kasdien džiugina naujais pasiekimais ir pokštais.
3. Greit kelsimės į savo namus, išsvajotus ir lauktus.
4. Na gal užteks tų naujienų, nes bijau, kad per didelis kiekis gerų naujienų, gali užgraužti kitų pavydu (tikiuosi, taip nėra).
Reziume.
Metai buvo puikus, sunkūs, bet įdomūs.
Dukrytės atėjimas gana sparčiai atitraukė mane nuo bendravimo su žmonėmis, JUK šitaip reikia rūpintis mažuoju gyventoju (Mamytės, nepamirškite savęs, nepamirškite, kad ir Jums reikia pavalgyti ir pailsėti - aš buvau užmiršus, baigėsi nevisai gerai). Tad ilgainiui pradėjo smarkiai trūkti paprasčiausio bendravimo. Ir kaip sprendžiau savo šį trūkumą, rasite kituose įrašuose.
O dabar mėgaukitės gražiu oru ir artėjančiu savaitgaliu!
2013 m. birželio 7 d.
2010 m. spalio 19 d.
Surastas
Suradimas įvyko gan seniai, t.y. prieš keturis mėnesius beveik, bet negaliu nepasidžiaugti juo. Taip, pagaliau įsigijau savo automobilį. Išlauktas ir labai gražus, nes MĖLYNAS! Cha ir dar sako, kad automobiliai - didelių vaikų/vyrų žaislai. Šis žaislas ne ką malonesnis man nei jiems. Ir tai yra SAAB 9-3 2.2 turbo dizeliukas. Važinėju ir džiaugiuosi.
Ir žinot ką, buvo verta laukti tuos aštuonis mėnesius, skirtus automobilio paieškoms, nes rezultatas daugiau nei pateisinantis paieškos priemones. Žodžiu lūkesčiai viršyti.
Patarimas ieškantiems automobilio ir neieškantiems itin ekonomiško mašiniuko, bet saugaus, patvaraus, kokybiško, kantraus, patariu rinkti SAAB automobilius. Juk jų pastaruoju metu gausu aplinkui, tad ir eksploatacija nebe tokia ir bauginanti darosi. O važiavimo komfortas vertas kiekvieno cento investuoto į šį puikų automobilį.
Nusipirksi - neapsiriksi1 ;)
2010 m. rugsėjo 1 d.
2010 m. rugpjūčio 17 d.
Investicija į ateitį
Ne paslaptis kad, pastarasis penktadienis buvo 13-oji diena. Šią „magišką“ dieną viena kompanija surengė loteriją, t.y. parduoda savo prekes ir paslaugas už daug mažesnę kainą nei paprastai. Tad sudalyvavau ir aš toje loterijoje.
Laimėjimas tas, kad nusipirkau puikią investiciją į savo žinias, įgūdžių plėtimą bei ateitį. Juk noriu būti viena geriausiu savo srityje, tad negaliu atsilikti nuo beprotiškai kintančios situacijos mūsų šalyje. <šį kartą ne apie krizę, o apie įstatyminę LT bazę>.
Labai tikiuosi, kad neišleidau pinigų vėjais. O ar taip yra, pranešiu vėliau.
P.S. Mano darbdavys vėl ieško darbuotojo (-os) – Buhalterės, geriausia, kad būtų susidūrusi su Europos struktūrinių fondų projektų finansų administravimu.
2010 m. balandžio 25 d.
Silpnumo momentai
Būna tokių dienų, kai prisikaupia tiek daug klausimų ir patarimo poreikis, kurį gali suteikti tik mama. Taip nutiko ir man šiandien, tik gaila, kad nei atsakymų į klausimus, nei patarimų dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų aš neišgirsiu, nebent pavyktų susapnuot.
Mamyte, aplankyk mane sapne!
Gyvenu jau penkerius metus be vieno iš artimiausių, brangiausių žmonių. Nors ir prisimenu kasdien, tačiau dažnai su šypsena veide, nes prisiminimai dažniausiai šviesūs, padrąsinantys, tačiau kartais to neužtenka. Labiausiai trūksta pokalbių prie arbatos puodelio, besidalinant patirtim, nuotykiais, apsikabinimų ir supratimo iš žvilgsnio...
Atleiskit, nesirašo.
P.S. Ačiū E už supratimą.
2010 m. balandžio 21 d.
Knyga šiandien
Skaitau knygą Nora Roberts „Vidurdienis“. Ligos pataluose/rūbuose susisiautus visai smagu paskaitinėt prie arbatos/kavos puodelio ir dar namuose kvepiantis obuolių pyragas su cinamonu apibarstytas balto šokolado ir kokoso drožlėmis. Šį knyga taip užvaldžius mane, kad nesinori jos paleisti, ypač dabar kai tokia įtampa (3 knygos dalis).
Na taip, yra ir dar viena priežastis: pažadėjau draugei duot ją skaityt, o JI knygas skaito N kartų greičiau nei aš, tad reikia stengtis ;) Aš spėsiu – PAŽADU!
2010 m. balandžio 20 d.
Diena kai sergu
Atėjo diena kada aš susirgus paprašiau gydytojos nedarbingumo pažymėjimo. Juk anksčiau nors ir sirgau, vis tiek ėjau į darbą su varvančia nosim, skaudančia galva ir gerkle.
Šį kartą manau pasielgiau protingiau, nes:
Neužkrėsiu kolegų;
Pasveiksiu pati kaip dera;
Pasitvarkysiu naminius rūpestėlius;
Paskaitysiu knygą vakarais (apie ką svajoju, kad būtų dažniau nei yra dabar)
Kt.
O ką aš veikiu kai sergu.
Išgulėjau vakar lovoj nuo 16 val. iki šiandien ryto ir daugiau gulėt nebegaliu, na nebent būtų kompiuteris nešiojamas, juk stacionaraus neįsitempsiu į lovą, tai būtų galima kaip nors.
Ta proga šiandien iškepiau žuvies pietums, pyragą desertui, paskaičiau knygą. Rodos nieko gero, bet visai buvo smagu ir nemažai kaip ligoniukui.
Reiktų sėst prie mokslų, bet ...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)