Surastas

             Suradimas įvyko gan seniai, t.y. prieš  keturis mėnesius beveik, bet negaliu nepasidžiaugti juo. Taip, pagaliau įsigijau savo automobilį. Išlauktas ir labai gražus, nes MĖLYNAS! Cha ir dar sako, kad automobiliai  - didelių vaikų/vyrų žaislai. Šis žaislas ne ką malonesnis man nei jiems. Ir tai yra SAAB 9-3 2.2 turbo dizeliukas. Važinėju ir džiaugiuosi.

             Ir žinot ką, buvo verta laukti tuos aštuonis mėnesius, skirtus automobilio paieškoms, nes rezultatas daugiau nei pateisinantis paieškos priemones. Žodžiu lūkesčiai viršyti. 

        Patarimas ieškantiems automobilio ir neieškantiems itin ekonomiško mašiniuko, bet saugaus, patvaraus, kokybiško, kantraus, patariu rinkti SAAB automobilius. Juk jų pastaruoju metu gausu aplinkui, tad ir eksploatacija nebe tokia ir bauginanti darosi. O važiavimo komfortas vertas kiekvieno cento investuoto į šį puikų automobilį. 

        Nusipirksi - neapsiriksi1 ;)

      Kaip sunku pradėti darbo dieną darbais, kai žinai, jog šiltas guolis, kuriame prasnaudei pirmąsias minutes oficialios darbo pradžios, užimtas draugo, nesiliaujančio stebinti. Ačiū!

Investicija į ateitį

Ne paslaptis kad, pastarasis penktadienis buvo 13-oji diena. Šią „magišką“ dieną viena kompanija surengė loteriją, t.y. parduoda savo prekes ir paslaugas už daug mažesnę kainą nei paprastai. Tad sudalyvavau ir aš toje loterijoje.

Laimėjimas tas, kad nusipirkau puikią investiciją į savo žinias, įgūdžių plėtimą bei ateitį. Juk noriu būti viena geriausiu savo srityje, tad negaliu atsilikti nuo beprotiškai kintančios situacijos mūsų šalyje. <šį kartą ne apie krizę, o apie įstatyminę LT bazę>.

Labai tikiuosi, kad neišleidau pinigų vėjais. O ar taip yra, pranešiu vėliau.

P.S. Mano darbdavys vėl ieško darbuotojo (-os) – Buhalterės, geriausia, kad būtų susidūrusi su Europos struktūrinių fondų projektų finansų administravimu.

Silpnumo momentai

Būna tokių dienų, kai prisikaupia tiek daug klausimų ir patarimo poreikis, kurį gali suteikti tik mama. Taip nutiko ir man šiandien, tik gaila, kad nei atsakymų į klausimus, nei patarimų dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų aš neišgirsiu, nebent pavyktų susapnuot.

Mamyte, aplankyk mane sapne!

Gyvenu jau penkerius metus be vieno iš artimiausių, brangiausių žmonių. Nors ir prisimenu kasdien, tačiau dažnai su šypsena veide, nes prisiminimai dažniausiai šviesūs, padrąsinantys, tačiau kartais to neužtenka. Labiausiai trūksta pokalbių prie arbatos puodelio, besidalinant patirtim, nuotykiais, apsikabinimų ir supratimo iš žvilgsnio...

Atleiskit, nesirašo.

P.S. Ačiū E už supratimą.

Knyga šiandien

Skaitau knygą Nora Roberts „Vidurdienis“. Ligos pataluose/rūbuose susisiautus visai smagu paskaitinėt prie arbatos/kavos puodelio ir dar namuose kvepiantis obuolių pyragas su cinamonu apibarstytas balto šokolado ir kokoso drožlėmis. Šį knyga taip užvaldžius mane, kad nesinori jos paleisti, ypač dabar kai tokia įtampa (3 knygos dalis).

Na taip, yra ir dar viena priežastis: pažadėjau draugei duot ją skaityt, o JI knygas skaito N kartų greičiau nei aš, tad reikia stengtis ;) Aš spėsiu – PAŽADU!

Diena kai sergu

Atėjo diena kada aš susirgus paprašiau gydytojos nedarbingumo pažymėjimo. Juk anksčiau nors ir sirgau, vis tiek ėjau į darbą su varvančia nosim, skaudančia galva ir gerkle.

Šį kartą manau pasielgiau protingiau, nes:

• 
  
           Neužkrėsiu kolegų;
• 
  
           Pasveiksiu pati kaip dera;
• 
  
           Pasitvarkysiu naminius rūpestėlius;
• 
  
           Paskaitysiu knygą vakarais (apie ką svajoju, kad būtų dažniau nei yra dabar)
• 
  
           Kt.

O ką aš veikiu kai sergu.

Išgulėjau vakar lovoj nuo 16 val. iki šiandien ryto ir daugiau gulėt nebegaliu, na nebent būtų kompiuteris nešiojamas, juk stacionaraus neįsitempsiu į lovą, tai būtų galima kaip nors.

Ta proga šiandien iškepiau žuvies pietums, pyragą desertui, paskaičiau knygą. Rodos nieko gero, bet visai buvo smagu ir nemažai kaip ligoniukui.

Reiktų sėst prie mokslų, bet ...

Akupunktūra

Daugelis šiandieniame pasaulyje skundžiasi nugaros skausmais, nuotaikos neigiamumu, intensyviu sapnavimu, kuris vargina ir neleidžia pailsėti bemiegant. Ne išimtis ir aš.

Šiandien lankiausi pas rytų medicinos gydytoją. Maniau, kad pasikalbėsim apie tai, kas man yra, kuo skundžiuosi, kuo negaluoju. Kalbėjomės pusantros valandos, apie 80 procentų pokalbio dėsčiau savo bėdas, o 20 proc. gydytojas Dainius reziumavo bei padėjo dar pasakyt, kas negerai, ko negalvojau esant blogai. Gal ne nemaniau, bet susitaikiau, kad taip turi būt.

Visada galvojau kokia aš super dėl savo lankstumo bei sąnarių paslankumo, tačiau medicininiu organizmo požiūriu nieko gero. Toks ir organizmas, kūnas visas paslankus ir netvirtas (tik negalvokit, kad pas mane raumenų nėra). Stuburas vietoj S formos tiesus kaip styga, lygiai tas pats ir su kaklu, žodžiu prasta amortizacija ir apkrova apatinei stuburo daliai. Štai jums ir skausmai. Taip pat sėdim labai blogai, reikėtų sėdėti ant nuožulnių kėdžių ir nesiremti į atlošą, nes atsirėmus mes visai stuburui nepadedam, o kaip tik apkrauname jį ir traumuojam.

Taip pat netvirtai laikosi ir mano organai, kurie nesulaiko ką turėtų sulaikyt, pvz. skrandžio turinys mano vaikšto kaip nori ir kur nori – aukštyn žemyn. Visas toks nenormalumas dirgina mano vargšelę diafragmą ir žagsiu.

Dainius sakė, kad mano žagsėjimą bus galimą bent jau maksimaliai sumažint, o dėl stuburo teks ir pačiai pasistengt sėdėjimo klausimu bei tam tikrų pratimų atlikimu, juk reikia tvirtint organizmą J

Žodžiu priėmiau pirmąjį akupunktūros seansą. Visai nebaisu ir gan įdomu matyti kaip adatėlės stovi  odoje ir šiek tiek dreba pagal kvėpavimą ar energijos tekėjimą. Šito dar nežinau, bet tikrai išsiaiškinsiu ir aprašysiu.

Dar vieną tokį įdomų dalyką pasakė apie emocijas, bet apie tai kitą kartą. Laukite tęsinio.