2010 m. sausio 30 d.

Rekomendacija

Pastaruoju metu ekspromtų pasitaiko ne taip ir retai.
Skambutis apie 15 val., aš darbe.
„Labas, ką veiki šiandien vakare 18 val.? Nežinai? Turiu du laisvus bilietus į Kauno valstybinį dramos teatrą, spektaklį „Tolima šalis“, nori?“
Mąstau, atsisuku į kolegę ir sakau: „Ką darom?“
Išgirstu atsakymą, pilną užsidegimo ir energijos: „Varom!
Vadinasi „VAROM“
Ir žinot ką? Varykit ir Jūs, rekomenduoju. Spektaklis ne iš lengvųjų, tačiau tikrai vertas dėmesio. Aktorių sąstatas puikiai parinktas. Nors truko apie 3 val., bet nesigailėjau nei vienos minutės. Daugiau informacijos apie jį, galite rasti paspaudę čia.

Auditas (tęsinys)


Ačiū, auditas praėjo neprastai, na dar ne visai praėjo, bet kol kas atgarsiai negąsdina. Bus gerai.
BET.. esu studentė ir sesija kaip ir baigės, o mano semestro suvestinėje trūksta dar vieno parašo. Juk nuoširdžiai tikėjau ir buvau įsitikinusi, kad sesija vyks dar visą kitą savaitę. Klydau. Belieka tikėtis, kad bus sesijos pratęsimas ir negausiu skolos per savo žioplumą ;)
...ir auditą.

Iš praeities

Kažkada, rodos, taip seniai seniai lankiau tokį užsiėmimą kaip sportinė aerobika. Ir varžybose tekdavo dalyvaut... Ot geri laikai buvo. Straksėdavom po salę ir jausdavomės labai super sportininkės ;) :))
Šiandien visai netikėtai gavau pasiūlymą iš vieno draugo apsilankyt šokių varžybose „Streetdance 2010“ (atrodo taip vadinasi ar bent jau panašiai).
Sėdėjau, žiūrėjau į tuos vaikus ir taip gražu.. Aišku daug bumbėjau dėl padarytų klaidų, nesinchrono, technikos trūkumo ir choreografiško chaoso, bet bendrai vertinant galima dėt +. Buvo keletas pasirodymų, kuriuos mielai pažiūrėčiau dar ir dar ir dar kartą. Matyt jie išsiskyrė tiek savo kokybe, tiek minties išdirbimu.
Bet ką norėjau pasakyt, kad savo vaikus (tikiuosi, kad turėsiu tokių kada nors) tikrai leisiu jei nešokt, tai užsiimt kokia kitokia užklasine veikla tai tikrai. Juk toks super jausmas kada dalyvauji varžybose ir gali džiaugtis, jei ne pergale, tai bent jau pačiu faktu.

2010 m. sausio 25 d.

Auditas



AAAAAaaa, baisusis auditas.

Rytoj atkeliauja auditoriai iš Lietuvos sostinės – Vilniaus. Tikrins ką pridirbai per keturis mėnesius. Oi oi oij.. iš vieno streso išbrendi, štai ir kitas pasitinka..


Ne ne ne, nestresuoju taip baisiai, tik įdomu, ką pasakys, patars. Laukit žinių apie Birutės darbinį nuotykį.

2010 m. sausio 22 d.

Tobula santuoka: širdies anatomija


Prieš porą dienų buvau KTU Teatre. Stebėjau pavadinime nurodytą spektaklį. Pamačiau ir noriu nueiti dar kartą..
Nuotraukoje akimirka iš spektalio.
Rekomenduoju!


Laukite tęsinio....

Paieškomas


Užsimanė kartą mergaitė automobilio. Žinia, viskas turi ribas, norai bei ištekliai tiems norams išpildyti taip pat.

Niekada nemaniau, kad atrasti patinkantį, tinkantį ir už tinkamą kainą automobilį bus taip sudėtinga. Jausmas tarsi automobilio pirkimas būtų vienas sudėtingiausių gyvenime klausimų. Ieškau ne savaitę ir ne dvi. Ir ką? Ogi nieko. Nors galiu pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo daugiau įvairiausių parduodamų automobilių skelbimų atsiranda kas dieną. Vadinasi ir pasirinkimas didėja, o svarbiausia - KAINOS krenta!

Kur man skirtasis mašiniukas?

P.S. Tikiuosi, kad mano pasatukas neįsižeis ;)

2010 m. sausio 4 d.

Sapnas




Pastarosiomis naktimis sapnuoju daug ir tikroviškai. Nežiūrėjau nei vieno sapno reikšmės sapnininke. Ir nereikia. Tik paskutinės nakties mane išmušė kiek iš vėžių. Kodėl? Nes jame mano elgesys ne toks, kaip pasielgčiau iš tiesų. Tam poelgiui reikia daug drąsos, paminti savo jausmus ir vertybes.

Ar atsuktum nugarą Tau brangiam ir reikalingam žmogui, vien tam, kad įsitikintum savo reikalingumu Jam?


Sninga. Noriu pasivaikščioti senamiesčio gatvėm...

2010 m. sausio 2 d.

Ačiū ir atleiskit



Atėjo suvokimas - netikėtai, nelauktai, neieškotai. Suvokimas apie tai, kad mane supa tiek ir tokių žmonių, kuriais ne kiekvienas gali pasigirti.

Noriu ištarti didžiulį ačiū visiems, už tai, kad mane stebina savo „Labas, džiaugsmingų šventų Kalėdų..“, savo apsilankymu pyrago valgymui maždaug po metų, savo rūpesčiu dėl mano streikuojančios sveikatos, savo nuolatine pagalba mokslo klausimais, savo „Labas, kaip nuotaikos šiandien?..“, savo nuolatiniu buvimu šalia, savo supratimu ir palaikymu, savo pamokymais ir patarimais, savo nuoširdžiu rūpesčiu dėl visko, kas susiję su manim.

Dabar ir toliau jaučiuosi tvirčiau žinodama, kad Jus esat, nors aš pati Jus dažnai pamirštu, pamirštu nors ir trumpam, nelaukiu ir nesitikiu to, ką iškrečiat teigiamo (o tai būna ne taip ir retai).

Atleisit man, netobulai žemaitei?