2009 m. lapkričio 22 d.

Ekstazė



Pati savim stebiuosi, kiek nedaug man reikia, kad sėdėčiau viena ir šypsočiausi. Šypsočiausi be galo nuoširdžia ir plačia šypsena, tarsi ne aš, bet kažkas viduj šypsotųsi.
Gera.

 Užteko, kad patikau.

Nusimato puiki savaitė. Ir nereikia verkšlenti dėl to, kad nežinai, kada kitą kartą teks gyvai bendrauti. Reikia džiaugtis ir džiaugiuosi tuo, kas šį vakarą nutiko.

Net mintys nesidėsto.

Kava

Nors man kava ir nerekomenduojama, bet išerzinta ir visokia sudirgusi nuo laukimo nusprendžiau pasdaryti taip viliojantį kavos puodelį ir su malonumu išgerti gurkšnojant mažais gurkšniukais. Ir kaip jums atrodo, pusę puodelio išpyliau, nes kavos skonis toks, kad nelabai įmanoma ją gert (na gerai jau gerai, įmanoma, bet neskanu!!!). tad kava nepadėjo, bet guodžia tai, jog vakare pas draugę gausiu nuostabios kavos ir žinoma pokalbį prie jos, nekantrauju.
Vakare, laukiu Tavęs!

P.S. Koks nuostabus iš tikro atradimas yra kava. Ji taip papildo pokalbį suteikdama jam kvapą, skonį, šilumą ir net emocinius išgyvenimus.

2009 m. lapkričio 21 d.

Kambarys



Šiandien perstumdžiau baldus. Draugai puikiai žino, kad tai visiškai normalus man pasitaikantis reiškinys.
Reikia nepamiršti, kad jau išvežiau brolio lovą ir rašomąjį stalą, tai kaip ir turėjo padaugėti vietos, bet mano poreikiams vistiek per maža...
Nepaisant mano poreikio erdvei, šį baldų perstumdymą vertinu kaip puikiai pavykųsi:
  • Pirma, kambarys atrodo tvarkingas (nebepanašus į sandėlį), daug jaukesnis nei buvo prieš tai, visiškai patogus priėjimas prie spintos ir net man patinka dabar (gal nebebumbėsiu, kad gyvenu sandėly ;) ), tik kažin kiek ilgai.
  • Antra, atsirado noras dirbti ir mažinti jau gerokai prisipildžiusį darbų sąrašą.
  • Trečia, neapsiėjau be atradimų. Atradau vieno draugo rašytą laišką prieš keletą metų. Labai dvejojau skaityti ar ne, nes labai jau ilgas. Perskaičiau. Ir žinot ką? Laiškai rašyti ranka toks gėris, kad juos galima paimti ir skaityti dar ir dar ir dar kartą ir dar kartą jei tik norisi (ir nereikia čia jokių kablelių). Perskaičius tą laišką apėmė noras atrašyti, nesvarbu, kad situacija gerokai pasikeitųsi. Pamenu tiek, kad pirmą kartą skaitydama tą laišką viską, kas jame parašyta, vertinau visiškai kitaip. Negalima išmesti laiškų, jie visada turi vertę, visada pakiša atsakymą į klausimą, tik reikia tinkamu laiku jį perksiatyti dar kartą.
  • Ketvirta, atsisveikinau su daug pliušinių žaislų (turiu/-ėjau aistrą pliušiniams žaislams), kurie tūnojo lentynoje tvarkingai sudėlioti vienas šalia kito. Dabar jie gyvena spintoje, maiše, taip pat visi kartu, ir laukia savo naujų namų, naujos gyvenamosios vietos. Ne, neatsisveikinau su visais, pasilikau kelis, t.y. tris ir visi jie šuns pavidalo. Prie žaislų galiu priskirti ir visas žaislines statulėles, jos taip pat sėkmingai pasiekė retai atveriamos spintos lentynas. Keista, bet jaučiuosi tarsi išsižadėjusi vaikystės, na tą nerūpestingumą, kuris keliauja kartu su spalvingais žaislais. Nėra žaislų – sveikas rūpestingasis pasauli!

2009 m. lapkričio 16 d.

Tinginystė

Reikia išsinerti iš savo miego aprangos ir užsitraukti apranga, kuria važiuosiu pas draugę pietų. Tiesą pasakius baisiausiai tingiu. Žinau, kad prisikaupę gausybė darbų, kuriuos privalu atlikti. Keista net tai, kad neatsiranda pašalinių darbų tam, kad tik nereiktų atlikti pirminių..

Na nors tingėti nesitingi, bet kad erzina tas jausmas, tai tikrai.


2009 m. lapkričio 7 d.

Prevencija


Kaip žinia, buhalterių sėdimas darbas. Tokioms darbo sąlygoms esant nugaros raumenys nedirba, vadinasi silpsta ir paskui nelaiko tiesios nugaros. Taip nutiko ir man. Sėdint vis dažniau pagaunu save susirietusią į klaustuką. Tad nutariau, kad reikia ko nors imtis. Bet ko?
Prisiminiau dar kadaise pasakotą mamytės pasakojimą, kaip ji stovėdavo prie spintos po valandą ar dvi pas tetą.

Tad tiesios nugaros ir taisyklingos laikysenos receptas

Reikalinga:

  • Tiesi spinta arba siena;
  • Knyga;
  • Žmogus nenorintis būti kuprotas.


Instrukcija:
Atistojama nugara į sieną arba spintą. Turi sieną liesti šie taškai: kulnai, blauzdos, sėdmenys, mentys su pečiais vienoje linijoje (pečių kraštai kiek įmanoma daugiau prigludę prie sienos) ir pakaušis. Knyga turi būti uždėta ant galvos kad nenukristų.
Taip stovėti reikėtų pradėti nuo trumpų laiko tarpų, pvz. nuo 10 min. Ir kas kart vis ilginti laiko tarpą.

P.S. patikėkit manim, daugiausia darbo turi blauzdos ir nugaros apačia. Ir nėra taip paprasta kaip atrodo, bet veiksminga.

2009 m. lapkričio 4 d.

Likimo ironija

Vieną džiaugsmą ir laimę davęs, būtinai turi kažką atimti. Juk kaip ir buhalterijoj, turi būti balansas..

2009 m. lapkričio 3 d.

Likimas ar sėkmė?

Puikios naujienos darbo laikui artėjant prie pabaigos.

Susirinkimas darbe. Aptariami keletas aktualių klausimų, naujienų ir vienas iš jų rytoj vyksiantis seminaras apie darbo sutartis, darbo užmokesti, jo apskaičiavimo būdus ir subtilybes. Klausimų daug ir gana dažnai kyla šioje srityje, kai žmonės dirba nenormaliomis valandomis ir grafiku.
Reikėjo nuspręsti, kas keliauja į seminarą, nes jis mokamas ir darbovietė siunčia TIK vieną darbuotoją. Tad neišdrįsus nei vienam pasisiūlyti, nors norinčių ir galinčių buvom trys, buvo traukiami burtai. Taip, norėjau ir tebenoriu į tokį seminarą. Nusimato įtemptas darbas, nuo 10:00 iki 17:30. Ir spėkit kam šypsosi likimas? TAIP, taip, taip, jis šypsosi man. Tad skubu ruoštis seminarui ir formuluoti krūvas klausimų, kurių turiu prikauptą pilną krūvelę popieriukų!