2009 m. lapkričio 21 d.

Kambarys



Šiandien perstumdžiau baldus. Draugai puikiai žino, kad tai visiškai normalus man pasitaikantis reiškinys.
Reikia nepamiršti, kad jau išvežiau brolio lovą ir rašomąjį stalą, tai kaip ir turėjo padaugėti vietos, bet mano poreikiams vistiek per maža...
Nepaisant mano poreikio erdvei, šį baldų perstumdymą vertinu kaip puikiai pavykųsi:
  • Pirma, kambarys atrodo tvarkingas (nebepanašus į sandėlį), daug jaukesnis nei buvo prieš tai, visiškai patogus priėjimas prie spintos ir net man patinka dabar (gal nebebumbėsiu, kad gyvenu sandėly ;) ), tik kažin kiek ilgai.
  • Antra, atsirado noras dirbti ir mažinti jau gerokai prisipildžiusį darbų sąrašą.
  • Trečia, neapsiėjau be atradimų. Atradau vieno draugo rašytą laišką prieš keletą metų. Labai dvejojau skaityti ar ne, nes labai jau ilgas. Perskaičiau. Ir žinot ką? Laiškai rašyti ranka toks gėris, kad juos galima paimti ir skaityti dar ir dar ir dar kartą ir dar kartą jei tik norisi (ir nereikia čia jokių kablelių). Perskaičius tą laišką apėmė noras atrašyti, nesvarbu, kad situacija gerokai pasikeitųsi. Pamenu tiek, kad pirmą kartą skaitydama tą laišką viską, kas jame parašyta, vertinau visiškai kitaip. Negalima išmesti laiškų, jie visada turi vertę, visada pakiša atsakymą į klausimą, tik reikia tinkamu laiku jį perksiatyti dar kartą.
  • Ketvirta, atsisveikinau su daug pliušinių žaislų (turiu/-ėjau aistrą pliušiniams žaislams), kurie tūnojo lentynoje tvarkingai sudėlioti vienas šalia kito. Dabar jie gyvena spintoje, maiše, taip pat visi kartu, ir laukia savo naujų namų, naujos gyvenamosios vietos. Ne, neatsisveikinau su visais, pasilikau kelis, t.y. tris ir visi jie šuns pavidalo. Prie žaislų galiu priskirti ir visas žaislines statulėles, jos taip pat sėkmingai pasiekė retai atveriamos spintos lentynas. Keista, bet jaučiuosi tarsi išsižadėjusi vaikystės, na tą nerūpestingumą, kuris keliauja kartu su spalvingais žaislais. Nėra žaislų – sveikas rūpestingasis pasauli!

2 komentarai:

  1. Įdomu, kas yra "ilgas laiškas".
    Jei pakeiti šriftą, laiškas pasidaro arba neįtikėtinai trumpas, arba neįtikėtinai ilgas. :D
    O gal laiško ilgį matuoji žodžių kiekiu?
    Kartais jungiant, trumpinant ir pan. keičiant laišką galima sukurti beveik tokį patį atitikmenį, tačiau jį gali būti kelis kartus sunkiau skaityti nei tą ilgą laišką.
    Taigi, koks ten yra tas "ilgas laiškas" ? :)
    Neslėpsiu, mano blog'e yra keli laiškai ir man nepaprastai būtų įdomu sužinoti ar jie "ilgi" ar "trumpi".:)
    Šiaip čia tas mano pašmaikštavimas gal ir nelabai vietoje, juk kartais aš pats "tingiu" skaityti kažkieno laiškus, brautis į kažkieno gyvenimą ir pan., nes juk mes turime savų reikalų. ;)
    Šiaip man patiko tavo blog'as, jo tvarkingas vedimas, aiškus minčių dėstymas.
    Gražu na. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū :)
    o laiškas ilgas tiek žodžių skaičiumi (matematine reikšme būtų 8 A4 formato lapai, vidutiniškai po 54 eilutes kiekviename lape, vidutiniškai po 14 žodžių kiekvienoje eilutėje, galima imti 5 proc. paklaidą. Papildoma informacija: laiškas rašytas ranka, smulkiu raštu), tiek jo prasme, skaityti nelengva vien dėl jo turinio, bet perskaityti buvo verta ir tas laiškas atsidūrė man lengvai ir greit prieinammoj vietoj. Vertinu.
    O tamstos laiškai ir komentarai panašėja į mano skaitomą knygą.

    AtsakytiPanaikinti