2010 m. spalio 19 d.

Surastas


             Suradimas įvyko gan seniai, t.y. prieš  keturis mėnesius beveik, bet negaliu nepasidžiaugti juo. Taip, pagaliau įsigijau savo automobilį. Išlauktas ir labai gražus, nes MĖLYNAS! Cha ir dar sako, kad automobiliai  - didelių vaikų/vyrų žaislai. Šis žaislas ne ką malonesnis man nei jiems. Ir tai yra SAAB 9-3 2.2 turbo dizeliukas. Važinėju ir džiaugiuosi.
             Ir žinot ką, buvo verta laukti tuos aštuonis mėnesius, skirtus automobilio paieškoms, nes rezultatas daugiau nei pateisinantis paieškos priemones. Žodžiu lūkesčiai viršyti. 
        Patarimas ieškantiems automobilio ir neieškantiems itin ekonomiško mašiniuko, bet saugaus, patvaraus, kokybiško, kantraus, patariu rinkti SAAB automobilius. Juk jų pastaruoju metu gausu aplinkui, tad ir eksploatacija nebe tokia ir bauginanti darosi. O važiavimo komfortas vertas kiekvieno cento investuoto į šį puikų automobilį. 
        Nusipirksi - neapsiriksi1 ;)

2010 m. rugsėjo 1 d.

      Kaip sunku pradėti darbo dieną darbais, kai žinai, jog šiltas guolis, kuriame prasnaudei pirmąsias minutes oficialios darbo pradžios, užimtas draugo, nesiliaujančio stebinti. Ačiū!

2010 m. rugpjūčio 17 d.

Investicija į ateitį


Ne paslaptis kad, pastarasis penktadienis buvo 13-oji diena. Šią „magišką“ dieną viena kompanija surengė loteriją, t.y. parduoda savo prekes ir paslaugas už daug mažesnę kainą nei paprastai. Tad sudalyvavau ir aš toje loterijoje.
Laimėjimas tas, kad nusipirkau puikią investiciją į savo žinias, įgūdžių plėtimą bei ateitį. Juk noriu būti viena geriausiu savo srityje, tad negaliu atsilikti nuo beprotiškai kintančios situacijos mūsų šalyje. <šį kartą ne apie krizę, o apie įstatyminę LT bazę>.
Labai tikiuosi, kad neišleidau pinigų vėjais. O ar taip yra, pranešiu vėliau.

P.S. Mano darbdavys vėl ieško darbuotojo (-os) – Buhalterės, geriausia, kad būtų susidūrusi su Europos struktūrinių fondų projektų finansų administravimu.

2010 m. balandžio 25 d.

Silpnumo momentai

Būna tokių dienų, kai prisikaupia tiek daug klausimų ir patarimo poreikis, kurį gali suteikti tik mama. Taip nutiko ir man šiandien, tik gaila, kad nei atsakymų į klausimus, nei patarimų dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų aš neišgirsiu, nebent pavyktų susapnuot.
Mamyte, aplankyk mane sapne!
Gyvenu jau penkerius metus be vieno iš artimiausių, brangiausių žmonių. Nors ir prisimenu kasdien, tačiau dažnai su šypsena veide, nes prisiminimai dažniausiai šviesūs, padrąsinantys, tačiau kartais to neužtenka. Labiausiai trūksta pokalbių prie arbatos puodelio, besidalinant patirtim, nuotykiais, apsikabinimų ir supratimo iš žvilgsnio...
Atleiskit, nesirašo.

P.S. Ačiū E už supratimą.

2010 m. balandžio 21 d.

Knyga šiandien



Skaitau knygą Nora Roberts „Vidurdienis“. Ligos pataluose/rūbuose susisiautus visai smagu paskaitinėt prie arbatos/kavos puodelio ir dar namuose kvepiantis obuolių pyragas su cinamonu apibarstytas balto šokolado ir kokoso drožlėmis. Šį knyga taip užvaldžius mane, kad nesinori jos paleisti, ypač dabar kai tokia įtampa (3 knygos dalis).
Na taip, yra ir dar viena priežastis: pažadėjau draugei duot ją skaityt, o JI knygas skaito N kartų greičiau nei aš, tad reikia stengtis ;) Aš spėsiu – PAŽADU!

2010 m. balandžio 20 d.

Diena kai sergu

Atėjo diena kada aš susirgus paprašiau gydytojos nedarbingumo pažymėjimo. Juk anksčiau nors ir sirgau, vis tiek ėjau į darbą su varvančia nosim, skaudančia galva ir gerkle.
Šį kartą manau pasielgiau protingiau, nes:

  •          Neužkrėsiu kolegų;

  •          Pasveiksiu pati kaip dera;

  •          Pasitvarkysiu naminius rūpestėlius;

  •          Paskaitysiu knygą vakarais (apie ką svajoju, kad būtų dažniau nei yra dabar)

  •          Kt.
O ką aš veikiu kai sergu.
Išgulėjau vakar lovoj nuo 16 val. iki šiandien ryto ir daugiau gulėt nebegaliu, na nebent būtų kompiuteris nešiojamas, juk stacionaraus neįsitempsiu į lovą, tai būtų galima kaip nors.
Ta proga šiandien iškepiau žuvies pietums, pyragą desertui, paskaičiau knygą. Rodos nieko gero, bet visai buvo smagu ir nemažai kaip ligoniukui.
Reiktų sėst prie mokslų, bet ...

2010 m. vasario 16 d.

Akupunktūra

Daugelis šiandieniame pasaulyje skundžiasi nugaros skausmais, nuotaikos neigiamumu, intensyviu sapnavimu, kuris vargina ir neleidžia pailsėti bemiegant. Ne išimtis ir aš.
Šiandien lankiausi pas rytų medicinos gydytoją. Maniau, kad pasikalbėsim apie tai, kas man yra, kuo skundžiuosi, kuo negaluoju. Kalbėjomės pusantros valandos, apie 80 procentų pokalbio dėsčiau savo bėdas, o 20 proc. gydytojas Dainius reziumavo bei padėjo dar pasakyt, kas negerai, ko negalvojau esant blogai. Gal ne nemaniau, bet susitaikiau, kad taip turi būt.
Visada galvojau kokia aš super dėl savo lankstumo bei sąnarių paslankumo, tačiau medicininiu organizmo požiūriu nieko gero. Toks ir organizmas, kūnas visas paslankus ir netvirtas (tik negalvokit, kad pas mane raumenų nėra). Stuburas vietoj S formos tiesus kaip styga, lygiai tas pats ir su kaklu, žodžiu prasta amortizacija ir apkrova apatinei stuburo daliai. Štai jums ir skausmai. Taip pat sėdim labai blogai, reikėtų sėdėti ant nuožulnių kėdžių ir nesiremti į atlošą, nes atsirėmus mes visai stuburui nepadedam, o kaip tik apkrauname jį ir traumuojam.
Taip pat netvirtai laikosi ir mano organai, kurie nesulaiko ką turėtų sulaikyt, pvz. skrandžio turinys mano vaikšto kaip nori ir kur nori – aukštyn žemyn. Visas toks nenormalumas dirgina mano vargšelę diafragmą ir žagsiu.
Dainius sakė, kad mano žagsėjimą bus galimą bent jau maksimaliai sumažint, o dėl stuburo teks ir pačiai pasistengt sėdėjimo klausimu bei tam tikrų pratimų atlikimu, juk reikia tvirtint organizmą J
Žodžiu priėmiau pirmąjį akupunktūros seansą. Visai nebaisu ir gan įdomu matyti kaip adatėlės stovi  odoje ir šiek tiek dreba pagal kvėpavimą ar energijos tekėjimą. Šito dar nežinau, bet tikrai išsiaiškinsiu ir aprašysiu.
Dar vieną tokį įdomų dalyką pasakė apie emocijas, bet apie tai kitą kartą. Laukite tęsinio.

2010 m. vasario 15 d.

Be cenzūros

     Šiandien vakare turėjau svečių. Jau antrą vakarą pas mane apsilanko draugė. Valio!!! Juk ji taip retai užsuka pas mane, būna paprastai atvirkščiai. Štai jai ir atsakymas, kodėl dabar aš vengiu važiuot pas ją. Na dar ir tas, kad baisu užklimpti grįžus ir nepriparkuoti tinkamai automobilio, juk jis dabar ir taip sniego apkasuose stovi. Nors visai smagu pastumdyt va prieš miega, sako sportas gerai. Ane? :)
     Miegosiu kaip kūdikis ;)

     Na bet aš ne apie tai. O apie tai, kad paklausiau, ar ji savo mamai (kuri irgi buhalterė) perdavė žinutę dėl PSD nuo ligos. Gavau atsakymą: "BBD man ant jūsų PSD" (visai skambiai skamba)

Apie šukes


 Gimimo dienos proga gavau dovanų puodelį, kuri galima kaitinti iš apačios, žodžiu nebijantį karščio. Tapo vienu mėgiamiausiu puodeliu geriant arbatą (nes kavai yra kitas). Ir kaip Jums atrodo, ruošiantis daryti jau n-tąjį puodelį arbatos šiandien jis man iškrito iš rankų ir... ir sudužo  L
Hmm.. ar dabar arbata bus tokia pat skani kaip ir buvo?
Geriu iš kito puodelio ir ne tokia ji.. rodos nesąmonė kokia, ar nuo puodelio gali priklausyti arbatos skonis. Priklauso, nes jis ne toks mielas laikyti rankose, ne tokiu pločiu arbata subėga ir kiti dalykai kurie susiję su BŪTENT TUO puodeliu.
Na bet paguodžiau save populiaria liaudies išmintim, kad „šukės laimę neša“. Pažiūrėsim kokią laimę jos man atneš.

Beje, besklaidant internetinius skaitalus užsimaniau fondiu, o dar galima ne tik sūrio visokius mirkalus daryt, bet ir pvz. apelsinų ir šokolado fondiu.  Super skaniai skamba. Noriu.

2010 m. vasario 4 d.

Pliusai


Gan neseniai turėjau vieną draugystę, kuri greitai prasidėjusi, galima sakyti, taip pat greitai ir baigėsi. Tačiau ir iš tokios draugystės gavau naudos. Kokios? Labai paprastos, bet labai naudingos: išmokau valytis dantis su šiltu vandeniu, o ne šaltu, kaip dariau anksčiau.
Ačiū Tau V.B. ;)

Vakaro šedevras – įdarytos paprikos

Vieną darbo dieną per pietus su kolegėm kažką pliurpėm apie maisto derinimą ir buvo paminėta tokia daržovė kaip paprika ir taip mintyse užsimaniau įdarytos paprikos, kad ji vakarienei garavo mano lėkštėje.
O tam man prireikė paprikos, maltos mėsos, svogūno, česnako, morkos, pievagrybių, lydyto sūrio ir konservuotų špinatų su prieskoniais.
Pirmiausia pakepinau ant sausos keptuvės supjaustytus pievagrybius, sudėjau kepti kartu tarkuotas morkas, bei postambiai sukapotą česnaką. Kai pakepė šios daržovytės prieskoninės, galima sakyt taip, sudėjau faršą, prieš tai sumaišius jį su man patinkančiais prieskoniais (maltos mėsos rinkinys, raudonosios saldžiosios paprikos ir meksikietiški prieskoniai, malti pipirai), pakepus šiek tiek visam turiniui įkračiau ir konservuotų špinatų, išmaišiau, kad viskas tolygiai pasiskirstytų. Visa tūrinį sudėjau į per pusę perpjautas paprikas ant kurių uždėjau žiedais pjaustytus svogūnus ir užbarsčiau lydytu tarkuotu sūrių. Viskas buvo pašauta į 150 laipsnių įkaitintą orkaitę tol, kol apsilydė sūris ir šiek tiek paskrudo.


Skanaus!   (Procesas - nuotraukose)

P.S. dar buvo galima užbarstyti krapu ant sūrio, tuomet suteikiamas pikantiškai skanus kvapas ir skonis.
P.P.S. Nežinau ar labai sveika, bet nieko nederinamo rodos nėra ;)

2010 m. vasario 1 d.

Sesijos džiaugsmai

Visai netikėtai paskambinus į pavakare savo mylimam profesoriui katedros vedėjui dėl paskutiniojo parašo mano suvestinėje, sužinau, kad turiu 50 min, kitaip gausiu skolą. O man dar reikia namo suvestinės pasiimt.
SPĖJAU!!! Nepaisant slidaus kelio ir mašinų judančių vėžlišku greičiu.
Ir negana to, dar gavau mano galva puikų įvertinimą. Esu įsitikinusi, kad šiam įvertinimui įtakos turėjo mano pateiktas kursinis darbas, prie kurio labai daug prisidėjo draugas V. ir tėtis versdamas iš rusų kalbos mokslinę literatūrą.
Tad dideliai ačiū jiems ir sveikinu save su puikia sesijos pabaiga.

2010 m. sausio 30 d.

Rekomendacija

Pastaruoju metu ekspromtų pasitaiko ne taip ir retai.
Skambutis apie 15 val., aš darbe.
„Labas, ką veiki šiandien vakare 18 val.? Nežinai? Turiu du laisvus bilietus į Kauno valstybinį dramos teatrą, spektaklį „Tolima šalis“, nori?“
Mąstau, atsisuku į kolegę ir sakau: „Ką darom?“
Išgirstu atsakymą, pilną užsidegimo ir energijos: „Varom!
Vadinasi „VAROM“
Ir žinot ką? Varykit ir Jūs, rekomenduoju. Spektaklis ne iš lengvųjų, tačiau tikrai vertas dėmesio. Aktorių sąstatas puikiai parinktas. Nors truko apie 3 val., bet nesigailėjau nei vienos minutės. Daugiau informacijos apie jį, galite rasti paspaudę čia.

Auditas (tęsinys)


Ačiū, auditas praėjo neprastai, na dar ne visai praėjo, bet kol kas atgarsiai negąsdina. Bus gerai.
BET.. esu studentė ir sesija kaip ir baigės, o mano semestro suvestinėje trūksta dar vieno parašo. Juk nuoširdžiai tikėjau ir buvau įsitikinusi, kad sesija vyks dar visą kitą savaitę. Klydau. Belieka tikėtis, kad bus sesijos pratęsimas ir negausiu skolos per savo žioplumą ;)
...ir auditą.

Iš praeities

Kažkada, rodos, taip seniai seniai lankiau tokį užsiėmimą kaip sportinė aerobika. Ir varžybose tekdavo dalyvaut... Ot geri laikai buvo. Straksėdavom po salę ir jausdavomės labai super sportininkės ;) :))
Šiandien visai netikėtai gavau pasiūlymą iš vieno draugo apsilankyt šokių varžybose „Streetdance 2010“ (atrodo taip vadinasi ar bent jau panašiai).
Sėdėjau, žiūrėjau į tuos vaikus ir taip gražu.. Aišku daug bumbėjau dėl padarytų klaidų, nesinchrono, technikos trūkumo ir choreografiško chaoso, bet bendrai vertinant galima dėt +. Buvo keletas pasirodymų, kuriuos mielai pažiūrėčiau dar ir dar ir dar kartą. Matyt jie išsiskyrė tiek savo kokybe, tiek minties išdirbimu.
Bet ką norėjau pasakyt, kad savo vaikus (tikiuosi, kad turėsiu tokių kada nors) tikrai leisiu jei nešokt, tai užsiimt kokia kitokia užklasine veikla tai tikrai. Juk toks super jausmas kada dalyvauji varžybose ir gali džiaugtis, jei ne pergale, tai bent jau pačiu faktu.

2010 m. sausio 25 d.

Auditas



AAAAAaaa, baisusis auditas.

Rytoj atkeliauja auditoriai iš Lietuvos sostinės – Vilniaus. Tikrins ką pridirbai per keturis mėnesius. Oi oi oij.. iš vieno streso išbrendi, štai ir kitas pasitinka..


Ne ne ne, nestresuoju taip baisiai, tik įdomu, ką pasakys, patars. Laukit žinių apie Birutės darbinį nuotykį.

2010 m. sausio 22 d.

Tobula santuoka: širdies anatomija


Prieš porą dienų buvau KTU Teatre. Stebėjau pavadinime nurodytą spektaklį. Pamačiau ir noriu nueiti dar kartą..
Nuotraukoje akimirka iš spektalio.
Rekomenduoju!


Laukite tęsinio....

Paieškomas


Užsimanė kartą mergaitė automobilio. Žinia, viskas turi ribas, norai bei ištekliai tiems norams išpildyti taip pat.

Niekada nemaniau, kad atrasti patinkantį, tinkantį ir už tinkamą kainą automobilį bus taip sudėtinga. Jausmas tarsi automobilio pirkimas būtų vienas sudėtingiausių gyvenime klausimų. Ieškau ne savaitę ir ne dvi. Ir ką? Ogi nieko. Nors galiu pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo daugiau įvairiausių parduodamų automobilių skelbimų atsiranda kas dieną. Vadinasi ir pasirinkimas didėja, o svarbiausia - KAINOS krenta!

Kur man skirtasis mašiniukas?

P.S. Tikiuosi, kad mano pasatukas neįsižeis ;)

2010 m. sausio 4 d.

Sapnas




Pastarosiomis naktimis sapnuoju daug ir tikroviškai. Nežiūrėjau nei vieno sapno reikšmės sapnininke. Ir nereikia. Tik paskutinės nakties mane išmušė kiek iš vėžių. Kodėl? Nes jame mano elgesys ne toks, kaip pasielgčiau iš tiesų. Tam poelgiui reikia daug drąsos, paminti savo jausmus ir vertybes.

Ar atsuktum nugarą Tau brangiam ir reikalingam žmogui, vien tam, kad įsitikintum savo reikalingumu Jam?


Sninga. Noriu pasivaikščioti senamiesčio gatvėm...

2010 m. sausio 2 d.

Ačiū ir atleiskit



Atėjo suvokimas - netikėtai, nelauktai, neieškotai. Suvokimas apie tai, kad mane supa tiek ir tokių žmonių, kuriais ne kiekvienas gali pasigirti.

Noriu ištarti didžiulį ačiū visiems, už tai, kad mane stebina savo „Labas, džiaugsmingų šventų Kalėdų..“, savo apsilankymu pyrago valgymui maždaug po metų, savo rūpesčiu dėl mano streikuojančios sveikatos, savo nuolatine pagalba mokslo klausimais, savo „Labas, kaip nuotaikos šiandien?..“, savo nuolatiniu buvimu šalia, savo supratimu ir palaikymu, savo pamokymais ir patarimais, savo nuoširdžiu rūpesčiu dėl visko, kas susiję su manim.

Dabar ir toliau jaučiuosi tvirčiau žinodama, kad Jus esat, nors aš pati Jus dažnai pamirštu, pamirštu nors ir trumpam, nelaukiu ir nesitikiu to, ką iškrečiat teigiamo (o tai būna ne taip ir retai).

Atleisit man, netobulai žemaitei?